Jubiliejinis festivalis “Žiemos ekranai” atidaromas sausio 23 dieną, Vilniuje ir toliau keliaus į dar vienuolikos Lietuvos miestų kino sales.

Festivalis „Žiemos ekranai“ jau tapo gero, intelektualaus ir aktualaus kino mėgėjų svarbiausiu žiemos renginiu. Organizatoriai siekia, kad geras kinas pasiektų ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažesnius miestelius. Šiais metais festivalio filmus bus galima išvysti miestuose, kuriuose pernai festivalis rodomas nebuvo:  tai vis daugiau žmonių pritraukiančiuose Anykščiuose, Druskininkuose ir Utenoje.

Šiais metais į Lietuvą atvyksta aktorė Deborah Lukumena. 2017 metais už nepagrindinį vaidmenį filme „Nuostabiosios“ ji buvo apdovanota „Cezariu“. O „Žiemos ekranuose“ Déborah pristatys festivalio atidaromąjį filmą „Nematomos“.

Spaudos konferencijos metu buvo pristatyta pagrindinė ir retrospektyvinė festivalio „Žiemos ekranai“ programos. Filmų programą ir filmus pristatė Prancūzų Instituto direktorius Jean-Marie Sani, festivalio organizatorė Ramunė Vrubliauskienė, festivalio programos sudarytoja Eglė Čepaitė bei Prancūzijoje gyvenanti rašytoja Erika Umbrasaitė.

Prancūzų instituto direktorius Jean-Marie Sani teigė, jog labai didžiuojasi jau penkioliktąjį kartą vykstančiu festivaliu „Žiemos ekranai“: „Tai vienintelis festivalis Lietuvoje , kuris dėmesį skiria prancūziškam kinui, ir  tai yra didžiausias prancūzų kino festivalis Baltijos šalyse. Labai didžiuojamės tuo, kad festivalis organizuojamas ne tik Vilniuje – jis vyksta 12 Lietuvos miestų. Seansai rengiami ne tik kino salėse, bet ir bibliotekose, muziejuose ir kitose erdvėse – tuo siekiame priartinti kiną prie žmonių.“

Ilgametė festivalio organizatorė Ramunė Vrubliauskienė prisiminė, kad sukurti prancūziško kino festivalį 2005 metų pabaigoje kilo tuometiniam kultūros atašė Julien Couzy ir kinotyrą Prancūzijoje studijavusiai vertėjai Jurgai Stakėnaitei. Pirmasis festvalis startavo 2006-ųjų metų sausio pabaigoje ir truko savaitę.

Dabarties laiko beieškant

Kaip teigė Prancūzų instituto direktorius Jean-Marie Sani, šiais metais festivalyje bus rodoma per 30 filmų.  „Dabarties laiko beieškant“ (nuoroda į M.Prousto romaną ‘Prarasto laiko beieškant’) yra pagrindinė festivalio tema: „Kinas yra labai svarbu mūsų visuomenėje. Jis padeda mums suprasti pasaulį, aplinką, įvykius, kurie vyksta ir galiausiai patiems pagalvoti apie tai kas mus supa.“

Festivalio programos sudarytoja Eglė Čepaitė pasakojo, kad festivaliui atrinko tuos filmus, kurie išsiskyrė menine verte,  išskirtine kino kalba, sulaukė žiūrovų ir kritikų įvertinimų. Daugelis iš rodomų filmų yra laimėję prestižinių apdovanojimų, jie atspindi vyraujančią šių laikų dvasią, geismą išgyventi akimirkos pilnatvę, pavergia nuoširdumu, laisvumu: “Pagrindinėje programoje pristatoma penkiolika autorinio kino filmų, sukurtų Prancūzijoje per pastaruosius dvejus metus. Filmus sieja atidus ir gilus žvilgsnis į dabarties realijas, netikėtos ir drąsios kasdienybės interpretacijos, jiems būdinga išskirtinė, raiški kino kalba.”

Siekiant atspindėti šiuolaikinio prancūzų kino tendencijas, programoje vyrauja žanrų ir temų įvairovė: nuo milijonines žiūrovų minias sužavėjusių ir sugraudinusių komedijų “Nematomos“ar “Edmondas” iki Kanų kino festivalio paralelinėse programose sužibėjusių filmų “Alisa ir Meras”, “Klajojanti Siela” ar “Esminis Poreikis”. Nuo Venecijos kino festivalyje pristatyto įtempto psichologinio trilerio “Paskutinė pamoka” iki Lokarno kino festivalyje žiūrovų simpatijas pelniusios biografinės dramos “Kamilė”, nuo debiutinių kino juostų “Du sūnūs” ar “Mano šlovinga jaunystė” iki jau pripažintų režisierių naujausių darbų” Į pasaulio kraštą”, “Neįmanoma meilė” ar “Notre Dame”.

Retrospektyva: atsitiktinumai ir sutapimai

Kalbėdama apie tai, kaip buvo parinkti festivalio retrospektyvinės programos filmai, Eglė Čepaitė minėjo, kad svarbiausias dėmesys buvo skirtas lemtingiems susitikimams, atsitikimams, netikėtumams. Teminėje retrospektyvoje “Atsitiktinumai ir sutapimai” – dešimt prancūzų kino klasikos filmų, dešimt unikalių kino vizijų, pakviesiančių užsukti į paslaptingą atsitiktinumų teritoriją. Kino grandai kaip Éric’as Rohmer’as, Jacques’as Rivette’as ar Alain’as Resnais savo filmuose ypatingai vertino atsitiktinių nutikimų magiją, ir jiems tai puikiai pavyko užfiksuoti kino juostuose. Lietuvos žiūrovams mažiau pažįstamų XX a. pirmojoje pusėje kūrusių režisierių Julien’o Duvivier ir Jean’o Grémillon’o darbuose – gausu sutapimų ir lemtingų susitikimų. Komedijos žanro mėgėjai neturėtų praleisti unikalios galimybės kino ekranuose išvysti kultines komiškų situacijų ir absurdiškų atsitiktinumų nestokojančias Jean’o-Paul’o Rappeneau ir Francis Veber’io komedijas.

Kodėl lietuviams artimas prancūzų kinas?

Populiari lietuvių rašytoja Erika Umbrasaitė, specialiai atvykusi į festivalį “Žiemos ekranai” pasakojo, kad lietuvių ir prancūzų mentalitetas turi tam tikrų panašumų – tai melancholija ir mąstymo gilumas. Svarbios ir istorinės sąsajos – pavyzdžiui Oskaras Milašius: jis ir mūsų, ir prancūzų rašytojas.

Kalbant apie šių metų festivalio „Žiemos ekranai“ programą, ji  yra labai stipri, atrinkti išskirtiniai filmai,  o ypač sužavėjo aktorius Christophe Lambert, su kurio kūryba tik dabar teko susipažinti, pažiūrėjus filmą “Mano šlovinga jaunystė”.  Šiame filme ir režisierius, ir aktorius sugeba pasijuokti iš savęs, o tokie filmai, mano nuomone, skatina išdrįsti kalbėti apie sunkias gyvenimo situacijas.

 Programa vaikams

Jauniausiems festivalio žiūrovams skirta trumpų animacinių filmų programa, pasakojanti nuotaikingas gyvūnų pasaulio istorijas ir pilnametražis animacinis filmas “Mano mamytė Amerikoje, Ji sutiko Bufalo Bilą” kuriame šešiametis Jean’as pasakoja apie savo vaikystės nuotykius ir kasdienybę.